skleisti

skleĩsti, skleĩdžia (skleičia), skleĩdė (skleitė?), skléisti, skléidžia, skléidė Š 1. tr. N, K, Kos52, L, Rtr, DŽ plonu sluoksniu kratyti, kloti: Skleĩsk linus ant pievos J. Eik pirma, skleĩsdamas kūlį, o aš pasku eisiu rišdamas J. Kaip linai išmirksta, spalį paleida, i skleĩsi Brs. Linus tus vešma į lauką, skleĩsma Trk. Plonai skleidžiáu tas bulves, i gerai buvo Šmk. Darbo yr dar: reik tų durpių skleĩsti Štk. Molį neša į trobą i skleĩda Vkš. Padaro skleistą minklę: padžiovinę verda lekšalynę Ggr. Virbais, žabarais kelią skleisti I. | Ved žirgelį iš dvaro, skleid šimtelį ant stalo LTR(Vgr). | refl. tr. K: Ten skleĩdės tus šiaudus, ten reikėjo mušti su spragelais Lž. ║ išplėtojus tiesti, dengti: Skleĩsk drobulę ant tvoros J. Skepeta skleidžiamà ant pečių NdŽ. Žemėlapį skleĩsti DŽ. Skleidu ir leidu pilksermėgelę ant bėro žirgo KlvD47. 2. tr. Rtr skėsti, plėsti ką suglaustą: Skleĩsti skėtį NdŽ. Kad pradės parasodnyką skleisti, tai tuoj daros tvanas BsMtII145. Veltui ilgis, nerimsta iškentėjus dvasia; nor padangėmis skleisti sparnus Mair. Šutiniokas vis šokdino Adelę, jos sijonus palube skleisdamas rš. Važiuojant valtimis į šalis, du vyrai nuolat meta po gabalą [tinklo] sparno vandenin – skleidžia sparnus rš. | refl. Rtr: Jos plaukai skleĩdėsi ligi kelių NdŽ. Šviesiame dangaus fone buvo matyti, kaip skleidėsi parašiutai rš. ║ tiesti į šalis: Skleidė uosis šakas per naktis ir dienas Mair. ║ intr. augant plėstis: Tie tavo arbūzai skleĩdžia, bulves stelbia Jrb. | refl.: Dvelkia oras minkštai, auga jaunas [uosis] aukštai ir skleidžias platyn, ir didžiuojas Mair. 3. tr. versti (knygos lapus), atversti (knygą): Skleĩdžia knygos lapus DŽ¹. Paėmę skleisti mūsų šiokio ar tokio laikraščio lapus, susitiksime su daugybe sumanymų, patarimų, ginčų Pt. Skleidžia kunigas knygelę, alpsta mergelės širdelė JV616. Skleiskim ant antros pusės (pažiūrėkim iš kitos pusės) TP1880,43. 4. tr. DŽ plėtoti išleistus, išsprogusius (lapus, pumpurus): Pumpurus, lapus skleĩsti KI373. Klesčia medžiai ir skleidžia lapus J. Medis pradeda pumpuruoti ir lapus skleisti S.Dauk. Medžiai lapus skleida D.Pošk. Avižas reik sėti, kai apušelės lapus skleĩda Vkš. Šiaudų kūlys kai žydės, sausi karklai lapus skleis (d.) Nmk. ║ intr. išsprogus plėtotis, augti (apie lapus, žiedus): Senieji tankiausiai miršta ar lapui krentant, ar lapui skleidžiant Sln. Vidury lauko liepelė su linkstančiomsiums šakelims, su skleidžiančiaisiais lapeliais LB74. | refl.: Pavasarį, skleidžiantis lapams, patelė padeda 15–20 kiaušinių rš. Rožė skleĩdžias KI373. Grakščios gėlių galvutės skleidžias S.Nėr. Skleidėsi bijūnai, jazminai J.Paukš. Jei iš vidurio gudobelės skleidas žiedai, būs geri viduriniai (sėti pavasario vidury) linai Šts. ║ intr. lapoti: Pavasaris šaltas, medeliai nèskleida Gd. 5. tr. M skirti, darant tarpą: Plaukus skleĩsk par šoną, daugiau pritinka Kal. Eina, rugius rankomis skleĩsdamas DŽ. Pūsk, vėjeli, skleisk plaukelius, vėdink man veidelį JD1341. Kalnas debesis skleida – toks aukštas Šts. | refl.: Eina teip laivai, kad vanduo skleĩdas Klm. Debesys skleidės par kalnus – toki aukštybė yr Kaukazo Šts. Būdavo, bėgs, tai žmonės tik skleisis Žem. Ma[n] drabužis turia būt laisvas i skvernai nesiskleĩst Jrb. 6. tr. daryti, kad plistų į šalis, sklisdamas užimtų tam tikrą plotą: Prašavau zuikį, lapę, kad skleidą̃s buvo šautuvas Šts. Skleidžiamieji stiklai rš. | refl.: Lova žemių velėnomis apriesta, idant tenai žemės neskleistumias S.Dauk. Paskutiniai saulės spinduliai, pasiekę akmenų krūvą, atspindžiais skleidžias nuo jųjų P.Vaičiūn. Leiski, močiute, miegelio noriu, saulutė leidžias, naktelė skleidžias LTR(Zp). Kaip tie dūmai skleidžiasi ir nyksta, taip ir jūsų baimė išnyks LzP. ^ Bėga, kad purvynė skleidžiasi LTR(Grk). Kas myl, purvai skleidžias, kad lek prie mylimos J. 7. refl. skirstytis iš būrio, išsivaikščioti: Gyvolių buvo daug, anie tujau plačiai skleĩsias, jeigu nebūs kas sulaiko Lž. Skleĩdas į visas puses KlvrŽ. 8. tr. DŽ leisti iš savęs į aplinką: Lempa degė šviesiai ir skleidė ypatingą jaukumą ir net šilimą aplink save I.Simon. Kur tavo, Vilniau, tie spinduliai, kuriuos skleidei Lietuvai, mūsų tėvynei? Mair. Nuo skleidžiamų spindulių rūšies priklauso radioaktingo skilimo produktai J.Mat. Saulė ir žvaigždės nuolat skleidžia savo turimą energiją rš. Skleĩdžia aplink kvapą DŽ¹. | refl.: Nuo jų skleĩdėsi malonus kvapas NdŽ. Švelni šviesa lygiai skleidžiasi pro plačius langus rš. 9. tr. platinti: Skleĩsti gandus DŽ. Tokios raganos liežuvius ir skleĩdė po sodą Krš. Skleĩsti naujas idėjas, pažiūras DŽ. Raštus į liaudį skleisti Žem. Knygos paslėptą išmintį skleidžia tik tam, kas jas pamilsta rš. Skleisk naujynas – kratyk, pasakok Šts. Jei ana galia tokias malagystas skleĩsti, a gali tikėti ana! Krš. | Jeigu jis (eigulys) neskleĩs (nesodins, neaugins) tų medelių, viskas žūs Grz. | refl.: Pasakos … palengvėle skleidžiasi tarp žmonių, platinasi iš vietos į vietą LTII477(Bs). Žmonėse skleidžiasi kalbos, kad Šiauliai pilni iš Prūsų atgabentų žmonių Pt. Paleido liežiuvius, tie ir skleĩdas didėdami Krš. 10. refl. plėtotis, rutuliotis: Leidžia įgimtoms įvairių tautų ypatybėms skleistis greta viena kitos rš. Žmogaus organizmas negali be to skleistis rš. 11. refl. griūti, irti: Budinkas tavo budavojamas skleĩdžias į šalis, t. y. eina iš daikto J. Mano namo pudimentas skleĩdžias Jrb. 12. tr., intr. Vdk eikvoti, švaistyti: Skleĩsti vyrai mėgsta, o čia motriška Krš. Teisinos tik nenorėjęs veltui skleisti pinigus, kurių ir be to dėdė daug buvo išleidęs Vaižg. 13. refl. Pgr, Erž, Vvr smarkiai aidėti, skambėti, plyšti (nuo garsų): Kaip praplyšo dainuoti, tai laukai skleidėsi Žem. Šauka, kad laukai skleĩdas Krž. Toks kriokimas, ka visa troba skleĩdas Trk. Šokimas buvo begalinis – troba skleĩdės Jdr. [Vaikėzas] užleida radiją – troba skleĩdas Krš. 14. intr. DŽ¹ šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Naktį nuo ožkos skleĩdėm – pasirodė, kad velnias Jd. Skleĩsk pri tėvo ir ėsti nulakink Krš. Skleida, kaip gaisrą pamatęs Up. Dėl to prakeikto krepšo turėjau par lytų skleĩsti Rs. Antai zuikis par laukus ka skleĩda, tei skleĩda! Krš. Turbūt į turgų skleidat? Šts. 15. refl. gaudomam gūžtis, tūptis (ppr. apie vištą): Tokia jauki buvo višta – skleĩsdavos Jrb. Teip lekia, teip lekia vištos man ant kelių, skleĩdžias Skr. Teip skleĩsdavos ta vištelė, teip dėjo – ėmė bjaurybė vanagas ir nunešė Skr. \ skleisti; antskleisti; apskleisti; atskleisti; išskleisti; nuskleisti; paskleisti; parskleisti; perskleisti; praskleisti; priskleisti; suskleisti; užskleisti